Saturday, January 16, 2016

Kaip tapti mėnesio darbuotoja?

Toliau kasdieninių prisiminimų nebeužsirašinėjau – nebebuvo laiko, o ir darbas suvienodėjo, tapo šiek tiek monotoniškas.

Dažnai reflektuodavau sau, o taip pat su draugėmis diskutuodavome, kokie žmonės apsilanko mūsų darbovietėje – klube. Be to, mąsčiau, kokiu atveju čia apsilankyčiau, jei būčiau vyras (didžioji dalis apsilankančiųjų – vyrai, nors pasitaiko ir mišrių draugų vyrų ir moterų kompanijų, porelių).
Apibendrinto stebėjimo duomenimis, ateinančių klientų dauguma – pagyvenę pasiturintys jų pačių teigimu vieniši,  todėl „antrosios pusės“ arba vienkartinio romano ieškantys vyrai. Su šia klientų grupe bendravimas nėra lengvas. Kadangi jų motyvai yra daugmaž aiškūs ir priešingi racionaliai mąstančios merginos interesams, greitas šio fakto atskleidimas atbaidys klientą, kas yra blogiausias scenarijus, mano nuomone, klube dirbančiai merginai. Taigi, darbe susidūrus su tokiu klientu reikia ištobulinti flirtavimo – manipuliavimo meną.
Tokiam merginos planui suveikus klientas:
a) patirs frustraciją suvokęs, kad veltui leido laiką ir pinigus, nes vis tiek nieko ko trokšta negaus.
b) gerai praleis laiką, arba, kaip Froidas išsireikštų, sublimuotų savo primityvius impulsus, juos pakeisdamas į  malonų bendravimą.
Šiame darbe pirmiausia reikia įsisavinti, kad vienkartinė keliasdešimties eurų konsumacija tokiam klientui „skaudės“ ne daugiau, nei drambliui uodo įgėlimas. Tad žaisti gali būti smagu abejoms žaidimo pusėms.
Vis dėlto, man, kaip visiškai tokios užduoties atlikimo naujokei, perimti naujas bendravimo taisykles nebuvo lengva. Žinau, kad šiame darbe pravartu nekaltai pameluoti, kaip: „pasilieku čia dirbti ilgam...“ (nors realybėje išvažiuoju kitą savaitę) ar naudoti panašius išsisukinėjimai, tačiau apsisprendžiau sakyti tiesą ir nežaisti su klientais; esamais ar menamais jų jausmais.
Galiausiai, nemenka šios klientų grupės dalis iš tiesų nesivargina ir eina prie „reikalo“, tad kartais geriausias scenarijus jų atveju: išpeštos keletas konsumacijų, galbūt vakarienė (už kurią jie taip pat sumoka klubui) ir... arrividerci!
Beplepant su draugėmis sutarėme, kad tempiant laiką, ir laikantis tam tikro konsumacijų atlikimo plano, įmanoma neblogai pasidarbuoti.
Žinoma, italų kalba, bent iš pradžių, daugeliui merginų būna nemenka problema, todėl pravartu išmokti elementarias frazes, kurios bus naudojamos pirmųjų konsumacijų su klientu metu. Pastarosios atrodytų maždaug taip:
I konsumacija: Susipažinimas, tada galima dešimt minučių bandyti vaidinti sunkumus teisingai ištariant kliento vardą, net jei jis būtų tokio sudėtingumo kaip: Marco, Luca… Kol... ateina laikas merginos vardui, tuomet tikrajam jos vardui ir ...jau ir baigėsi pirmosios 20 min…
II konsumacija: Kadangi susipažinimas jau įvyko, galima klausti apie amžių. To, dažniausiai, pirmas pasiteirauja klientas ir merginai perklausus: „atspėk, kiek man metų?” ir išsiaiškinus, kad jai 23, pasigirsta kliento pašmaikštavimas, kad jam viso labo dvidešimt ketveri. Jei sužinomas tikrasis amžius, galima pagirti, kad jis, kaip ir dauguma italų vyrų, atrodo jaunesnis ir tuomet gilintis į jo jaunatviškumo paslaptis, kas, žinoma, labai malonu pačiam klientui ir didina tikimybę, kad konsumacijų ciklas prasitęs.
III konsumacija: Be minėtųjų temų jau turbūt buvo paliesti ir papildomi, spontaniškai klientui, ar „darbuotojai” parūpę klausimai. Belieka išsiaiškinti kuo užsiima klientas, kaip dažnai čia atvyksta, kokie yra jo hobiai, kiti laisvalaikio leidimo būdai.
Paprastai klientai noriai kalba apie save, rodo šeimos, kelionių nuotraukas. Kuo klientas vyresnis – tuo bendravimas paprastesnis (dėl kalbos barjero, lėtesnio tempo). Taip su tokiais klientais galima „išpešti“ daugiau konsumacijų. Bet paprastai apie „orą” kalbėti daugiau nei tris konsumacijas iš eilės reikia įdėti pastangų…
Pasitaiko, kad kai kurie klientai (vadinu juos ekonominės klasės klientais) nesivaržo ir žengia tiesiai prie jau minėto „reikalo”.
Tokiu atveju bent pati sau patarčiau neskubėti kartoti trumpiausiai išdirbančių mergaičių klaidos iš karto išberiant: „ne, ne, ne, niekada”, kas garantuotai atbaidys klientą. Vertėtų bandyti eilinį kartą sužaisti. Tiktų pasakyti: „Albertai, ar galiu į tave kreiptis Tu? Albertai, kaip protingas vyras supranti - mes susipažinome vos prieš valandą ir aš taip gerai dar tavęs nepažįstu, kad, na žinai... Albertai... O, Albertai... Taip, Albertai (...) :DDDD“. Svarbu (jei dar nesupratote) palikti „atviras duris” – t. y. bent teorinę galimybę vyriškiui kažko laukti, tikėtis. Sąlygas diktuoja moteris, dėl to ji tampa situacijos šeimininke.
Žinoma, šis žaidimas nevyksta tik intelektualiame lygyje. Svarbu neverbalinis bendravimas. Mergina turi priimti sprendimą iki kiek jai malonu leistis vaidinti artimą kontaktą. Mano atveju drąsiai atsisėsdavau arčiau kliento šiam paprašius. Kadangi esu taktilinio bendravimo tipo atstovė, mielai pasakomus žodžius papildau gestikuliavimu, norisi paliesti pašnekovą (kas kai kuriems žmonėms gali būti nepriimtina), lyg tai padėtų geriau perteikti turimą mintį. Taigi, problemos dėl kliento rankos, atsidūrusios ant mano kelio, draugiškų apsikabinimų ar itališkų pasisveikinimo/ atsisveikinimo bučkių į skruostus nekildavo. Žaidimo taisykles, pasikartosime, diktuoja mergina, todėl, kaip bebūtų keista, ne tik nuo planetų išsidėstymo padėties atitinkamu metu, bet ir nuo pačios merginos įdedamų pastangų priklauso ar jai pasiseks.
Sunkiai įsivaizduojama bet ir nedažna klientu grupė – dažniausiai pasiturintys verslininkai, kurie ieško žavios merginos „išsipirkimui” prabangiai vakarienei. Merginai tenkanti užduotis paprasta: konsumacijos su klientu metu, šiam pasiūlius išvažiuoti vakarienės sutikti (arba ne), suderinti vakarienės detales, nuvažiuoti su klientu į vakarienę, po kurios klientas įpareigotas parvežti merginą į klubą. Už merginos saugumą atsako klubas ir leidžia važiuoti vakarienės tik su gerai personalui pažįstamais ir rekomenduotinais klientais.
Vakarienės tikslas, kurį galimai išsikelia klientas – pasipuikavimas prieš kitus, savo ego paglostymas, savotiškas brangiai atsieinantis hobis, kitos tik vyrams suprantamos priežastys (jei sakoma, kad ypač sunku suprasti moteris, ką jau kalbėti apie bandymą suprasti vyrų logiką). Tokie klientai dažniausiai iš merginos nieko nereikalauja ir nesiūlo, yra patys mandagiausi ir manieringiausi klubo lankytojai.
Smagiausia tokių vakarienių dalis – dažniausiai pasiūloma galimybė išsirinkti miestą, kuriame bus vakarieniaujama, o taip pat klientas visuomet pasiteiraus dėl restorano ar mėgiamų valgių. Tad vargu ar ši darbo dalis apskritai kada nors galėtų atsibosti ar varginti…
Kita klientų dalis, tik nesumaišykite, verslo klasė arba karjeristai. Tai užsiėmę, daug dirbantys, jauni ar vidutinio amžiaus vyrai, į klubą užsukantys dažniausiai savaitgaliais. Tokie klientai po ilgos, užimtos darbo savaitės ateina į klubą atsipalaiduoti, linksmai pasišnekėti, galbūt išsipasakoti. Bendraujant su tokiais klientais labai svarbus geras Italų kalbos mokėjimas, kadangi:
  • Pokalbio temos reikalavimai aukštesni. Nepakanka, kaip bendraujant su vyresniais klientais, primityviai klausti: „Kiek turite vaikų, kokie jų vardai?”. Bendravimas tampa daugmaž lygiavertis, reikalaujantis inicijavimo, domėjimosi, pokalbio palaikymo. Tokie klientai, susidaro įspūdis, iš nuovargio nenori kalbėti, o tikisi, kad bus linksminami, klausinėjami, sužinos kažką įdomaus, arba kad jais bus žavimasi ir domimasi. Tinka pridurti, jog tokie klientai daugiau susikoncentravę į save ir merginos rolė savotiškai pasikeičia, nes nebe ji yra dėmesio  objektas, bet šis jaunasis karjeristas, dėl to tenka persiorientuoti ir žaisti pagal jo žaidimo taisykles.
  • Antra priežastis, kodėl svarbu mokėti kalbą: dėl nuovargio ir noro atsipalaiduoti netgi angliškai kalbantys klientai nerodo didelio noro dienos pabaigoje „laužyti “ liežuvį ir tingiai sakomus žodžius dar ir versti į užsienio kalbą. Kitu atveju, smegenų traumavimas, bandant suprasti merginos dar tik besiformuojančia italų kalba pasakytas frazes, neatrodo patrauklesnė alternatyva (nebent merginai iš ties stipriai nesiseka ir tai sukeltų konsumaciją- humoro šou).

Taigi, dar kartą pasitvirtina liaudies išmintis, pagal kurią: „Moki žodį – žinai kelią”. Dėl to mokytis kalbos yra labai svarbu ir naudinga. Nors, kita vertus, kartais, dėl tam tikrų priežasčių, tampa itin pravartu nesuprasti tam tikrų pasisakymų turinio ir apsimesti kvailute. Paradoksas, kartais kalbos barjeras – tik papildomas pliusas, prailginantis konsumacijas ir taip nudirbantis dalį merginos darbo.
Sugrįžtant prie pirminio klausimo, sukėlusio pamąstymų apie esamus klientų tipus virtinę antrosios dalies, kuri skamba: „Jei būčiau vyras, kokiu atveju ateičiau į panašų klubą?“, galima teigti:
Prieš tai norėčiau pabrėžti, kad net būdama moteris (kas ir esu) ateičiau į šį klubą su draugais, nes atmosfera iš ties maloni ir atpalaiduojanti.
Bet... „Kas būtų jeigu būtų?“ Taigi, pirmiausia į galvą šauna mintis, kad kaip ir neseniai minėtoji jaunų klientų kategorija, ateičiau čia su draugais tiesiog linksmai praleisti laiką, po sunkios darbo dienos (ar ištisos savaitės) atsipalaiduoti. Pabandžiusi save įsivaizduoti kaip klientą, geriau suprantu tokio kliento poreikius, tampa aišku, kodėl tokie klientai nedaug kalba ir tarsi tikisi „linksmintojos“, kuri be perstojo taukštų, juokautų, padėtų atitrūkti nuo kasdienybės ir taip praskaidrintų nuotaiką.
Kita vertus, jeigu būčiau vyras, tikrai bent kartą susigundyčiau „išsinuomoti“ mano skonį atitinkančią merginą. Žinau, mokėti merginai už kompaniją kažkiek nevykėliška, bet juk jai ant kaktos etiketė nepriklijuota, be to, mergina niekada neprivalo važiuoti su vienu ar kitu klientu į vakarienę, todėl bent tai gali kiek paglostyti kliento savigarbą. Galiausiai, realybė tokia, kad vyrams patinka gražios moterys, jos tarsi papuošalai, bet realybėje ne kiekvienas dėl įvairių priežasčių išgali, o gal net ir nenori su tokia barbe gyventi; juolab užkariauti josios širdį dažnai per daug sudėtinga ar net neįmanoma, tad vien galimybė nevargus už tam tikrą sumą gauti „neįmanomo“ įliuziją skamba daugiau nei patraukliai.

Kai kurie nuomojasi automobilius, kiti kostiumus ar sukneles, treti – laiką su žavia mergina.
Nuoma daugeliu atveju pigiau ir praktiškiau nei pilnas prekės ar paslaugos įsigijimas ir išlaikymas. Kam įsigyti tai, kas taip brangu, bet nebūtina pastoviam naudojimui?
Lietuvoje įprasta kuomet pamergės draugės vestuvėms išsinuomoja sukneles; kritikos galima sulaukti išsinuomojus prabangų automobilį vaizduojant, kad jis nuosavas. Tačiau apie kritiką, kurios susilauktų nusipirktas laikas su kompanione (jos išsipirkimas) nėra tikslo nei kalbėti. Bet kokios kalbos apie šį reiškinį didžiojoje visuomenės dalyje (su smulkiomis išimtimis progresyviose jos grupėse) būtų apipintos paskalomis ir neaiškumo šydu.
Tačiau Italijoje, visi trys nuomos tipai yra priimtini (išskyrus ta dalis, kai vaizduojama esant pilnateisiu daikto/paslaugos savininku).
Taigi, liberalioje visuomenėje liberalios taisyklės. Šios lyg gražus sapnas praskriejusios kelionės dėka supratau, kad turiu vieną gyvenimą, todėl teisingas pasakymas: „Džiaukis gyvenimu ir leisk juo džiaugtis kitiems“.

O dabar jau laikas SIESTAI - labos!!! :*** „...Ne, Albertai. Paleisk, Albertai (…) :DDD”

1 comment:

  1. Manau dar labai priklauso ir nuo įmonės. Ar pati įmonė inicijuoja darbuotojų skatinimą, ar vertina savo darbuotojus. Esu skaičiusi taip pat ir apie klientų valdymą terraproject nes tai taip pat labai svarbu sėkmingai dirbančiai ir besiplečiančiai įmonei.

    ReplyDelete