Tuesday, February 2, 2016

Lietuvių nuotykiai Italijoje, arba kodėl manęs neatleido iš darbo

Prisimenant visą Italijoje praleistą laiką ryškiausiai atsimenu kvailiausius / juokingiausiu nutikimus. Turint omenyje, koks tai solidus klubas ir tai, kaip jame elgiausi, neatsiejamai kyla kognityvinis disonansas tarp darbovietės reikalavimų ir to, kaip juos išpildžiau, keliantis klausimą: „Kaip manęs neatleido iš darbo???“
Iš tiesų, klubas solidus, merginos elegantiškos, dalis jų jau subrendusios. Kaip nerašyta taisyklė tvyro ore, kad iš darbuotojos reikalaujama būti ne tik gražia, mandagia, bet taip pat ir solidžia, elegantiška ir tinkamai reprezentuojančia klubą.
Tačiau ten kur taisyklės, egzistuoja ir jų išimtys. Kaip Pavlovo šuo negali sulaikyti seilių skambant varpeliui, taip ir aš negaliu sulaikyti savo klubų išgirdus „Šakyyyrą Šakyyyrą“ ar „Waka Waka“ :DD Žinoma, šokti klube nedraudžiama, o kaip tik skatinama, bet, vėlgi, ta nerašyta taisyklė: reikia spinduliuoti elegancija, būti solidžia... Nežinau kaip šokau, bet žinau, kad įkūnijau viską, išskyrus tai, ko nebyliai prašoma.
Kita vertus, galbūt kvailiojimai vyrus veikia kaip tas Pavlovo varpelis šunis, kas ir būtų atsakymas į straipsnio pavadinimu iškeltą klausimą.
Bet kuriuo atveju esu dėkinga mielajam klubo savininkui už kantrybę, bet dar dėkingesnė DJ‘ui Salvadore „Šakyyyrą Šakyyyrą“ :DD Nuostabiausia, kad už kvailiojimus ne tik neatleido iš darbo, bet nė karto nesudrausmino... (kas per mielybės!). 

Juokingi, provokuojantys, nesveiki, kartais ironiški, smagiausi prisiminimai, nuspalvinę tą buvimo Italijoje mėnesį, padaro sunkiai įtikimą faktą, kad už visa tai dar ir sumokėjo. Na bet juk iš patirties žinote patys: kai sekai, tai jau sekasi...

Šioje vietoje tiktų pasakyti padėką...

Padėkos žodis:

Norėčiau padėkoti Aistringas.com agentūrai už suteiktą nuostabią galimybę patirtį šį nuotykį (na ir už sulauktą dovanėlę iš jo grįžus), agentūros atstovei Italijoje, kuri lyg fėja krikštamotė pamojusi burtų lazdele žaibiškai išpildydavo visas užklausas ir pagelbėdavo draugiškai pasidalindama išmintimi bei patardama visose įmanomose situacijose; mielajam klubo personalui ir linksmosioms draugėms, su kuriomis susipažinau darbo metu ir vis dar palaikome ryšį. Nenorėčiau pamiršti ir pačių sunkiausių klientų, kurių dėka permąsčiau ir geriau suvokiau savo jausmus ir kaip su jais tvarkytis, apskritai įgijau daugybę naujų įžvalgų apie gyvenimą ir  realybę, o juk rašytojo pareiga ir yra perteikti realybę tokią, kokia ji yra.

Šiems žmonėms skamba daina: „Šakyyyrą Šakyyyrą“.

Skambanti dainos melodija sužadina prisiminimus, o kartu suvirpina sieloje klausimus... Ne, tai ne klausimai iš serijos: „Būti ar nebūti?“, „Kur stoti?“ ar „Grįžti ar negrįžti?“, bet: „Kaip greičiau grįžti???“.

Šis darbas pirmą kartą gyvenime leido pasijusti jei ne savo vietoje, tai bent užtikrintą jausmą, kad judu tinkama kryptimi.
Atvirai, viskas atrodo taip gerai, netgi per gerai, kad būtų tiesa... Tuo tarpu protas, visuomenė sako: „Ieškokis „normalaus“ darbo“, širdis nukerta: „Eini tinkama linkme, atvesiančią į Tau skirtą misiją“. Protas tęsia: „Jei sunku susikoncentruoti, pasikonsultuok su specialistais, planuokis laiką, bet, Dieve mano, PRIVALAI siekti „normalios“ karjeros!”, Širdis nenusileidžia: „Neišsižadėk savęs: eik, kur jauti, kad Tau geriausia ir būsi laiminga!!!“.

Šioje vietoje taip pat vertėtų įterpti padėką teroristinei organizacijai ISIS už netiesioginę „pagalbą“ sprendžiant konfliktą tarp proto ir širdies prieštaravimų, padėjus suvokti, koks gyvenimas trumpas ir kad neverta jo „švaistyti“ siekiant įtikti visuomenės normoms, o ne slapčiausiems savo širdies troškimams.

Kiekvienam savo, todėl atsakymą į klausimą, „Kas man tinkamiausia?“, geriausiai pateiks ne išoriniai šaltiniai, bet tylus, ramus vidinis arba Sąžinės balsas, kuris skamba labai aiškiai ir garsiai, tereikia nurimti ir į jį įsiklausyti.

Tuo tarpu prisimenu Biblijoje skaitytas eilutes apie bažnyčią: 1 Kor 12,27: „Jūs esate Kristaus kūnas ir atskiri jo nariai.” Dabar suprantu, kad bažnyčia visai ne tai, ką esame įpratę įvardinti šiuo terminu. Visai nesvarbu kaip pavadinsi, tiesa yra ta, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo sau priskiriamos etiketės, įsiklausę į savo širdies balsą tampa didžiojo Kristaus kūno dalimi ir atsidūrę savo vietoje, tinkamai atlikdami savo, kaip kūno nario pareigą, tampa viena su Dievu. Arba, nesvarbu, kur esi ir ką veiki, svarbu: „(...) visa darykite Dievo šlovei“ (1 Korintiečiams 10:31).

Kelionė savęs link tęsiasi, dar nežinau, koks kūno narys esu Aš, bet žinau, kad pagaliau atsidūrusi tinkamoje vietoje, niekada daugiau dėl to nekelsiu klausimų. O kol kas aišku, kad tikrai artėju link to... Artėju visais matavimais: tiek laike, tiek fiziškai, juk kita stotelė -  Milanas. Jau greitai.






No comments:

Post a Comment