Monday, September 26, 2016

Pakeliui į Florenciją

Turėjęs būti mėnesio trukmės nuotykis, nusimato užsitęsti ilgiau...
Mano laimei, ar nelaimei??

Visų pirma atostogauti visi mėgstame, tačiau jei prisimintume senovės Romą ir jos aristokratiškų linksmybių pasekmes... panašiai nutiko ir man.

Bet pradėkime iš pradžių...
Dažniausiai sutinkamas melas, kurį dažniau ar rečiau kartojame visi – pažymėti varnele prie punkto: „Atidžiai susipažinau ir sutinku su sąlygomis...“. Kam jos įdomios, paklausite. Juolab, jei bendradarbiavime vyrauja pasitikėjimas...
Vis dėl to, su laiku tam tikri dalykai pamirštami ir gali pasirodyti kaip naujiena. Taigi, dėl tam tikrų, šį kart aiškiai parašytų darbo sąlygų, klube teko užsibūti ilgiau, kas į darbo pabaigą pradėjo varginti ir kelti nuobodulį iki tokio lygio, kai pamačius pinigus kaišantį klientą meldžiau Švenčiausiojo : O Die, kad jis pasiimtu mane, kad jis pasirinktų mane!!! :D
Bet per daug neišsiplečiant, kalbant apie vasaros nuotykį galiu paminėti daugelį gražių nutikusių dalykų. Pirmiausia, nuostabi gamta, kraštovaizdžiai. Daug kelionių, pamatytų vietų, naujų žmonių, draugų. Taip pat ženkliai patobulinta italų kalba, praplėstos italų  kultūros pažinimo ribos.
Vis dėlto, yra ir kita pusė: kadangi praleidau daugiau laiko nei planavau ir rekomenduočiau sau ir kitiems panašaus pobūdžio klube (kas būtų 1 - 1,5 mėn.) į pabaigą buvo išties sunku. Patobulinta italų kalba, paradoksas, ne palengvina, o kaip tik apsunkina darbą. Na taip, jau galime kalbėti apie globalinį klimato atšilimą ar panašiai, bet būkime atviri, tam yra kitos vietos… Daugmaž pastovūs klientai per daug nesismulkina ir po kelių vakarienių ciklo įvardžius Amore Amore dažniausiai tenka įrodinėti veiksmais, kas nulemia kliento netektį, ašaras ir depresiją…

Kadangi seniau sielvartaudavau, kad kartais galiu ką nors netyčia ir įskaudinti sudaužydama širdį, galutinai įsitikinau;
  • Kad tie vadinamieji Amorės neturi širdies, tad tokios neįmanoma pažeisti ir jei jau manai, kad su kažkuo jo viduje žaidi, tai būk tikra, kad ne su šiuo organu
  • Tikrieji geri žmonės nieko nereikalauja, nemanipuliuoja ir... neįsisvaigsta.



Taip pat su tuo besisiejanti mintis skambėtų, jog dažnai dirbančios merginos svajoja apie turtingą klientą, kuris nuolat ateitų dėl jų į klubą garantuodamas darbą ir galbūt dovanas. Tikroji tiesa, ne visada, bet vyrauja tendencija – kuo žmogus paprastesnis, tuo gerenis; tuo mažiau reikalauja, bet negailėdamas ir nieko mainais nesitikėdamas siūlo pagalbą. Žinoma, kritikai pridėtų: Ar tikrai žinai, kad nieko nesitiki? Be to, tie galingieji juk gali rinktiis iš daugybės, būk dėkinga jau ir taip už išskirtinę malonę“... Ir dar, svarbiems asmenims iš daugelio aplinkinių keliami didesni lūkesčiai kas be reikalo vargina ir galiausiai gali siutinti; tad nieko nuostabaus, kad jie neatitinkami.
Bet kadangi kritikų nuomonė niekam neįdomi, iš patirties galiu teigti, kad išskirtinis gerumas atėjo iš pačių paprasčiausių žmonių. Gal tai ir bendražmogiškas dalykas, tačiau kuomet man stipriai nuo darbo, pervargimo sušlubavo sveikata ir prireikė medikų pagalbos, į pagalbą pirmi atskubėjo ne Amorės, Amorės, o tikras Dievo atsiųstas Angelas, paprastas, geras žmogus, bičiulis, su kuriuo pažintis užsimezgė klube.
Tad tikroji pamoka: tikrasis asmenybės grožis, kuris ir yra svarbiausias prioritetas (savo nuomonės ir vėl nepasilaikysiu sau) slypi viduje bei atsiskleidžia veiksmais.
Tokios malonės patirtys įkvepia ir jau bekeliaujant į kitą klubą, reflektuodama išgyventą patirtį pajutau didžiulį norą, kurį suformavo misija, įvardijama tikslu: Frorencijoje padaryti visus savo draugais: žmones su kuriais dirbsiu, klientus ir kitus su kuriais susipažinsiu.
Atrodo sunkiausia dalis – susidraugauti su klientais. Tačiau kadangi planuoju, kaip jau pasimokiau, čia ilgai neužsibūti ir dėl to, kad išlaikyčiau klinikus, atsiprašau, klientus, nereikės kabinti makaronų, dalinti pažadų ir taip dirbtinai tęsti bendradarbiavimą... Užteks siūlyti draugystę, nuoširdumą, supratimą, gerą nuotaiką, labai gerą nuotaiką, labai labai gerą nuotaiką (Enrikėėėė?!!), linksmai praleistą laiką. Tikėkimės to draugystei pakaks.
Vis dėlto, toks kilnus ir grandiozinis tikslas, susidraugauti su visais, pirmiausia darbe, tiek su klientais, tiek kolektyvu – ne taip lengva, mat iš pastarųjų, o tiksliau klube dirbančių merginų, jau pirmosiomis dienomis išmokau, kad įmanoma susikalbėti sakiniais sudarytais vien iš keiksmažodžių.
Bet gal kaltas mano neišprusimas ir sakiniai kaip (atleiskite už necenzūrą):“Nachui blet: pyzdec blet, jabal - suka“ tai tik senovinių slavų šventraščių eilutės, ištariamos apsaugai nuo piktų dvasių...?
Gerai, jau kad ir kaip apmaudu, neatvažiavau čia draugių ieškotis, pasitenkinsiu kol kas tik vyriška draugija.
O štai pastarąja jau pirmosiomis dienomis buvau palaiminta. Žinoma, tai vadinama naujokės sėkme, kas yra natūralus reiškinys. Kita vertus, klientų, taip įvardinkime juos, savybės iš ties pradžiugino, mat pritraukiau būtent tokius, kokiu troškau: norinčius nuoširdžiai išsišnekėti.
Po patirtų negalavimų pagerėjusi sveikata, pakeista aplinka, gražus kraštovaizdis, spindintis klubas, nauji, dar nepabodę veidai, spontaniškai sugalvotas aprangos derinukas  - visa tai pakylėja, suteikia vakarui energijos ir darbas klostosi puikiai pagal planą.
Taip su laiku dirbant pastebiu, kad nors ir daugelis bendradarbių nespinduliuoja išsiauklėjimu (neformaliuose santykiuose), visgi nėra piktybiškos antžmogės, o giliai viduje esančios paprastos, mažos mergaitės, kurioms iki pilnos laimės tetrūksta vardinės rankinės. Be to, nuolatos besikeičiantis, papildomas panelių kolektyvas leido susipažinti ir su itin maloniomis ir geraširdėmis merginomis... Kita vertus, galbūt kiekvieną pažinus ji ir yra tokia, tik skiriasi išorinė pateiktis...
Taip pat, jau tapo kiek įprotis jog kartais, iš tikro net per dažnai, pagaunu save mintyse prunkščiančia ant klientų, kokie jie nesupratingi, kvaili, kaip jie mane nervina, kad skambinėja, nori susitikti dieną ir t.t., nors tiesa juk yra, kaip kad man priminė agentūros atstovė, kad iš tiesų turiu kaip tik būti dėkinga klientams, kad yra tokie "kvaili" ir kurie už kalbėjimą ir kompaniją moka nemažus pinigus ir suteikia man darbo vietą.
Taigi dėkingumas pirminis atspirties taškas, dėl to dėkoju agentūrai Aistringas.com ne tik už pradinę suteiktą galimybę pradėti saugiai dirbti, keliauti, mokytis užsienyje, konsultacijas visais rūpimais klausimais ir problemomis, bet ir už nenutrūkstamą bendradarbiavimą bei palaikomas geras sąlygas darbui: teikiamus naujus, geriausius poreikius ir užgaidas atitinkančius pasiūlymus pagal turimas galimybes. Tai leidžia man ir toliau sėkmingai tęsti šią kelionę, kuri dar tik įsibėgėja... :)



3 comments: